Džiugė

Albenas turi paslaptį. Paslaptis – tai tarsi auksas. Auksas tuo gražus, jog blizga. Kad blizgėtų, nereikia jo laikyti paslėpto, reikia ištraukti į dienos šviesą.

Daug kam atrodo, kad Albenas – keistas jaunuolis. Jis tarytum ne iš šio pasaulio, vienišius, atsiskyrėlis, nuolat paskendęs jam vienam matomų vizijų pasaulyje. Tačiau pats Albenas dėl to nesijaudina, juk jis turi nepaprastą dovaną – gebėjimą įžvelgti kitiems nematomą nuostabaus jį supančio pasaulio grožį ir patirti daugeliui neprieinamus kasdienybės stebuklus. Net ir suaugęs jis išlaiko tyrą vaiko širdį, kuri padeda įveikti išbandymus, pripildo jo gyvenimą laisvės, dovanojimo džiaugsmo bei tikros meilės.