Stovykloje prie jūros ramu, nes Ugnė, Dovydas ir Simona eilinį kartą... dingę! Juk daug įdomiau laisviems bastytis pajūriu, ištirti visų užmirštą, griūvantį dvarą miške, įsivelti į paslaptingos draugijos reikalus ir hipnotizuojančių jausmų pinkles. Tačiau nerūpestingame laisvės vėjo švilpavime pasigirs ir netikrumo gaidelių, jūros ir pušų kvapas smilks pramaišiui su nelaimės nuojauta, o uždrausto vaisiaus saldumą apkartins deginančių žaizdų druska. Gal tik trumpam...