Erich Maria Remarque (Erichas Marija Remarkas; 1898–1970) – vienas žymiausių ir populiariausių XX a. vokiečių rašytojų. Akylas savo epochos stebėtojas, netarnavęs jokiai ideologijai, humanistas, laikęsis nuošalyje, spalvinga ir charizmatinė asmenybė. Keturiolikos romanų, kelių apsakymų, esė rinkinių ir pjesės autorius. E. M. Remarque‘o kūriniai leidžiami milijoniniais tiražais visomis pasaulio kalbomis, pagal juos kuriami kino filmai.
Rašytojas gimė Osnabriuke (Žemutinė Saksonija), aštuoniolikos metų savanoriu išėjo į karą, kelis kartus buvo sunkiai sužeistas. Po Pirmojo pasaulinio karo dirbo bibliotekininku, mokytoju, žurnalistu, redaktoriumi. E. M. Remarque‘ą persekiojo naciai. 1933 m. jie uždraudė ir viešai degino jo knygas. Bėgdamas nuo persekiojimų, rašytojas 1932 m. emigravo iš Vokietijos, gyveno JAV ir Šveicarijoje.
1923–1924 metai. Nesuvaldomos infliacijos draskoma tarpukario Vokietija. Metas, kai dūžta žmonių likimai, kai klesti tie, kurie pelnosi iš kitų žmonių nelaimių ir mirties.
Dar neatsigavę po Pirmojo pasaulinio karo košmarų, du draugai, Liudvigas Bodmeris ir Georgas Krolis, prekiauja antkapiais ir akmeniniais kryžiais. Kieme stovi dar iš Krolio tėvo įmonės paveldėtas niekam nereikalingas juodas obeliskas, o karo prisiminimus, nuovargį ir vienatvės baimę jauni vyrai mėgina išblaškyti įvairius malonumus siūlančiose įstaigose bei laisvo elgesio merginų glėbyje.
Tačiau Liudvigas jaučia, kad ciniška prekyba antkapiais ir lengvai pasiekiami malonumai užgožia daug svarbesnius dalykus. Jis ima vis labiau ilgėtis tikrų jausmų ir giminingos sielos, kuri padėtų atgimti naujam gyvenimui. Sutikus gražią, trapią ir subtilią Izabelę, gimsta viltis, kad Liudvigo svajonėms galbūt lemta išsipildyti...