Irnos Labokės novelės „Florestano niekučiai" , regis kuriamos tuo pačiu principu, kurio pagrindinis personažas Florestanas kuria savo niekučius. Ko gero, ir dėl panašių priežasčių. Tarp Florestano niekučių ir autorės kuriamų „niekučių" įmanoma surasti dar keletą panašumų: jie nėra stulbinantys, bet pakankamai išradingi, jaukūs, stilingi. Novelėse besimezgančios konfliktinės moters ir vyro situacijos, pavartojant skoningą įroniją ar žaismingą autoironiją, baigiasi elegantiška taiko sutartimi, tarsi primenančia, kad be niekučių gyventi būtų ir liūdniau, ir nuobodžiau.