Fortūnos duktė

Romanas „Fortūnos duktė“ parašytas taip meistriškai, kad prikauso skaitytoją geležiniais gniaužtais, kurių nesinori nusiimti. Tai yra antroji garsiosios trilogijos knyga. Šioje knygoje skaitytojui pateikiama pramanyta Elizos Somer vaikystės ir gyvenimo istorija.

Eliza yra pamestinukė, rasta vienos britų šeimos, gyvenančios Valparaise, Čilėje, sode. Mergaitė randama įdėta į Marselės muilo dėžę, suvyniota vyrišku megztiniu. Megztinis – vienintelis raktas, galintis padėti atrasti Elizos tėvus. Tačiau ar kas nors būtų pagalvojęs, kad pamestinukė užaugs nuostabia ir galinga moterimi, kurios nevaržys jokios taisyklės ir kuri bandys atrasti savo vietą po San Francisko saule?!

Pagrindinis dėmesys šioje knygoje sutelkiamas ties Eliza ir jos išgyvenimais, tačiau romane netrūksta ir kitų įdomių veikėjų. Tarp jų būtina paminėti Elizos tetą, vardu Rožė. Ši moteris yra kupina prieštaravimų ir kontrastų. Jai nesiseka atrasti savo laimės – jaunystėje patirti meilės išgyvenimai stipriai pakeitė jos požiūrį į aplinkinius ir tikrovę. Būdama paauglė, ji flirtavo su, jos manymu, tobulu, tačiau vedusiu vyru. Jaunystėje suformuoti meilės lūkesčiai iki šiol neduoda jai ramybės ir sunkina partnerio paieškas, todėl Rožė nusprendžia likti netekėjusi. Tačiau žmonėms ji nori pasirodyti esanti puiki dama. Laikydamasi šios minties, ji primygtinai išreikalauja savo brolio Džonatano įsivaikinti pamestinukę ir užauginti ją taip, lyg ji būtų gimusi šiuose namuose.

Vaikystėje Eliza buvo labai liesa, permatoma oda, tačiau savimi nepasitikinti panelė, niekam nepastebimas vabaliukas, bet paaugusi ji tapo gražia mergina, nuostabių, subtilių bruožų veidu. Nemaloniausius savo brendimo metus ji praleido po puikia Mis Rožės globa. Kasdien mokėsi palaikyti puikią laikyseną, nešiodama ant galvos sunkiausias knygas. Taip pat, kaip tikra dama, kas vakarą mokėsi skambinti pianinu. Galbūt tik tetos meilės dėka ji tapo tokia elegantiška mergina.

Tao Chin – daktaras, su kuriuo susipažįstame šiam atvykus iš gimtosios Kinijos. Vaikinas dažnai keliauja nuosava valtimi po dar jam neatrastas vietoves, kaskart užsibrėždamas vis sunkesnį tikslą. Su Eliza jis susipažįsta dar paauglystėje, kai mergina buvo tvirtai apsisprendusi plaukti paskui savo mylimąjį Džonatą į Kaliforniją ir susiradus jį, kartu atsiduoti aukso paieškoms. Taigi Tao Chin paslepia merginą valtyje. Per ilgas kelionės savaites šiuos du vaikystės draugus pradeda sieti keisti, nepaaiškinami ryšiai, išliekantys visą gyvenimą. Tik keliaudama paskui savo mylimą žmogų, ji pagaliau supranta, kad tikroji meilė visada buvo šalia. Jos nereikia ieškoti, tiesiog reikia nepaleisti.

Galėčiau valandų valandas pasakoti apie šią knygą. Ji pelnė rašytojai pasaulinę šlovę ir tikrai yra to verta. Tai kūrinys, kurį reikia imti į rankas ir tiesiog perskaityti, užuot aprašinėjus. Net geriausias recenzentas negali perpasakoti tos dvasios, kurią pajunti, skaitydamas Izabelės Alendės kūrinį. Nors visa istorija yra pramanyta, ji patiks ne tik romanų mėgėjams, bet ir mėgstantiems nuotykių istorijas. Joje rasite puikiai aprašytą Amerikoje kilusią aukso karštinę bei nupasakotą tikrai įdomų Elizos gyvenimą.

Greičiausiai skaitydami bandysite spėlioti, iš kur rašytoja traukia tokias įdomias istorijas ir dar sugeba į jas sutalpinti ne vieną istorinį faktą. Bus labai sunku atsitraukti nuo knygos, todėl nepatarčiau jos skaityti prieš miegą, nes įsijautę taip ir prasėdėsite visą naktį, laikydami ją rankose.