Antrasis jos romanas „Susitiksime Paryžiuje“ – skirtas vienos gražiausių ir labiausiai pašėlusių pasaulio moterų – Gladys Deacon, Molboro hercogienės, gyvenimo istorijai. Jaunystėje ji keitė meilužius kaip pirštines, erzino Winstoną Churchillį, bendravo su daugybe garsiausių XX a. pradžios menininkų ir politikų. Tai ją nutapė Giovanni Boldini, vienas garsiausių Belle Epoque portretistų. Tačiau ar gali būti, kad sena moteris, apleistoje sodyboje šaudanti į aplinkinius ir veisianti spanielius, – tai ji, garsioji anų laikų hercogienė?
To klausia ir jauna naivi amerikietė Pru Valentain, netekusi sužadėtinio Vietnamo kare ir iš nevilties sutikusi prižiūrėti pamišusia laikomą seną moterį Anglijoje. Atvykusi į sodybą, ji iš pradžių pasigaili, tačiau senoji moteris sąmoju ir charakterio tvirtumu ima ją žavėti.
Netrukus pasirodo ir rašytojas Vinas, atvykęs rašyti hercogienės biografijos. Bet senoji moteris jokiu būdu neprisipažįsta esanti žymioji hercogienė...
O po trisdešimties metų kita ką tik susižadėjusi jauna amerikietė Anė Heili atvyksta į tą patį kaimelį drauge su mama, kuriai reikia sutvarkyti palikimo reikalus. Atsitiktinai į rankas pakliuvusi hercogienės biografija Anei ima kelti vis daugiau klausimų: ką apie hercogienę žino jos mama? Kas visgi buvo Anės tėvas? Kodėl mama vengia jai pasakoti apie savo praeitį?
Anės siekis sužinoti tiesą apie hercogienę ir apie savo praeitį nuveda ją į Paryžių – miestą, kuris suvaidino lemiamą vaidmenį visų šios istorijos veikėjų gyvenimuose. Miestą, kuriame slypi atsakymai į visus klausimus.