Mergaitė, kuri mėgo žaisti su degtukais

Jei pradėjęs skaityti šią knygą susižavi linksma ironija, su kuria berniukas žvelgia į tokius baisius dalykus kaip tėvo mirtis, tai vėliau supranti, kad tai anaiptol nėra linksma ironija, o tėvo mirtis – ne toks jau ir liūdnas atsitikimas. Ši knyga - tai berniuko užrašai, užrašai, kuriais atskleidžiamas paslaptingas ir nesuprantamas jo mažos šeimos pasaulis. Aprašomą aplinką ir įvykius gaubia ne tik paslaptingas šydas, bet ir siaubas, kuris dar knygos pradžioje net nėra panašus į kažką žiauraus. Kuo toliau skaitai, tuo labiau imi suprasti, kad tai, kas atrodo gražu ir vaikiška, yra žiauru ir nežmogiška. Pamažu aiškėja, jog šis berniukas visai ne berniukas, o įsivaizduojama mama ir sesė gyvena ne toli kalnuose, o čia pat, malkinėje. Romanas panašėja į psichologinį veikalą, ar net į detektyvą, kuriame tiesos ieško ne knygos veikėjas, o būtent skaitytojas. Tai knyga, privertusi apie ją mąstyti ne vieną ir ne dvi dienas.