Nereikia būti pranašu, kad galėtum tvirtinti, jog tekstuose, atsiradusiuose po penkiasdešimtojo Hermanno Lenzo gimtadienio, jo požiūris į patį save ir į pasaulį išrykėja negailestingiau nei kitose jo knygose. Eilėraščiai yra tikroji autobiografija.