Vilniaus komunarai

Būdamas tremtyje 1931–1932 m iš ankstesnių užrašų parašė romaną „Vilniaus komunarai“, kuris buvo išleistas po rašytojo mirties 1963 m., lietuvių kalba (išvertė Albinas Žukauskas) – 1965 m. [2]. Šioje knygoje labai vaizdžiai ir plačiai aprašomas XX a. pradžios Vilniaus gyvenimas [6, 7].
M. Hareckis rašo: „Vilnius, kaip žinia, − gražiausias miestas pasaulyje. Pačiame miesto centre, kur Vilnelė įteka į plačiai išsiliejusią Nerį, stovi labai aukštas apvalus Pilies kalnas […], ant kalno − senas bokštas, o prie bokšto rusų laikais stovėjo patranka ir kasdien lygiai dvyliktą valandą trenkdavo, kad visas miestas aidėdavo…“ [6, p. 42].
Iš romano sužinome, kad caro laikais Antakalnyje buvo kalėjimas, Subačiaus gatvėje veikė Znamerovskio knygrišykla, Stepono gatvėje − rusų dviklasė ministerijos mokykla. Vilniuje tuo metu veikė įvairūs inteligentų klubai. Darbininkų klube, Varnų gatvėje, paskaitas skaitė baltarusių rašytoja Aloiza Paškevič-Kairienė, žinoma slapyvardžiu – Ciotka, socialdemokratas Steponas Kairys, garsus advokatas Tadas Vrublevskis [6, 7].