Gervė smėlynuose

Romanas apie moterį, mintimis grįžtančią į vaikystę, jaunystę, tačiau nepaleidžiančios vairo ir iš dabarties kelio. Tai – jautrus, nuoširdus, vietomis graudus kūrinys, kuris skaitytoją patrauks savo lėtu, tačiau abejingumo nepaliekančiu kalbėjimu. Romanas ne vienadienis, prie jo skaitytojas turėtų karts nuo karto grįžti, iš naujo paskaityti. Ir tikrai yra dėl ko...

„Šiame romane esama visiško nuogumo, tokio pliko kaip nukastos pakriūtės žvyras, bet jis santūrus, netgi vietomis lyg aptrauktas velėna. Taip yra tikriausiai todėl, kad sužeisti romano personažai gėdijasi patiriamo vidinio vienišumo ir vaikiškai slapstosi, kitaip tariant, neišmano šiuolaikiškos stilingos laikysenos, nemoka puikuotis savimi. Pasiekę emocinius pikus jie prabyla tarmiškai, dzūkuoja." – atvirauja autorė.