J. Gėtė (1749-1832) įvairiašakėje kūryboje svarbią vietą užima romanas „Vilhelmo Meisterio klajonių metai…” (1821). Kartu tai klasikinis auklėjamojo romano pavyzdys. Knygoje nagrinėjami individo tobulėjimo keliai, atskleidžiamos to meto socialinės problemos, įvairiose situacijose parodoma idėja, kaip svarbiausia sąlyga individui įsijungti į naujos visuomenės struktūras.