Iki pusės

Mėlynas Nemuno vingis juosia jo gimtinę - Šančius. Tuose Šančiuose gyvena ypatinga liaudis. Poetai ir galvažudžiai, siuvėjai ir daktarai, mokytojai ir būrėjai iš vėdarų bei cukrinių kaulų. Autorius nekenčia prievartos ir bando juokauti iš baimės. Tikriausiai todėl, kad kilęs iš Šančių, jis būtų linkęs numirti iš juoko, o ne nuo kuklumo. Tau, skaitytojau, jei nusišypsojus laimei įsigytum šią knygą, autorius norėtų palinkėti to paties...