„Urbi et liurbi“ – vienuolikta vidutinio amžiaus rašytojo knyga. Čia sudėti kūrinėliai nėra klasikinės humoreskos, o būtent „prakalbos“ – ne tiek griežtos, kiek ironiškos. Ir autorius nesiima teisėjo vaidmens, o tiesiog yra vienas iš tų, apie kuriuos pasakoja.