Tyla gyvent

Poetės žvilgsnis nukreiptas į tai, "kas žydi sielos danguje". Todėl jos eilėraštyje yra daug psichologinio įžvalgumo, jausmo atsivėrimo impresijų ir nervingai trūkčiojančių pašnekesio intonacijų. Poetė įtaigiai atskleidžia "tyliai" gyvenančio žmogaus dvasinę būseną, jo prieštaringumus ir stojišką tikėjimą humanistinėmis vertybėmis. Nuoširdus intymumas, eilėraščiuose pakylėtas ant baltų švarių romantiškos metaforos sparnų, įgyja visuotinumo prasmę ir reikšmę.