Erezija

„Erezija“ – postmodernistinis romanas savo fragmentiška, trisluoksne struktūra, neišplėtotu pasakojimu, žanrų įvairove (esė, dialogų gausa kaip pjesėje), obsceniška leksika, mitologijos panaudojimu, fiziologinių poreikių demonstravimu, rašymo, kaip žaidimo, taktika, ironijos gausa. Šiuolaikinis romanas, nes jo pagrindinis veikėjas priimtinas naujajai kartai (pabrėžiu, ne jaunajai, bet naujajai), kuri gyvena ilgesnę ar trumpesnę paros dalį virtualiame pasaulyje. Šiuolaikinis, nes lakoniškai kalba apie susvetimėjusio pasaulio formas, vidinės tuštumos dykrą, apie šiandieninę dinamiką, kurios variklis ir įkaitas yra žmogus, apie vyro ir moters nesugebėjimą girdėti vienas kito… Apie savanaudį narcizą, dūstantį nuo savęs, bet nieko geresnio nei jis pats nerandantį. Tai puikūs fragmentai aktoriaus Beno Šarkos kafkiškoms metamorfozėms, bet ne tokie puikūs, kad griautų mirties kultūrą.