Griuvėsių Dievas

– Geriausia vengti liūdnų minčių, – patarė Ursula, ir šis patarimas jam labai pravers ateinančius trejus metus. Tiesą pasakius, visą gyvenimą.
Kate Atkinson (Keit Atkinson, g. 1951 m. Jorke, Jungtinėje Karalystėje) – viena žymiausių šiuolaikinių britų rašytojų. Pirmasis romanas „Anapus fotografijų" iškart pelnė jai Whitbread (dab. Costa) premiją ir tarptautinį pripažinimą. 2011 m. už nuopelnus literatūrai ji buvo apdovanota Britanijos imperijos ordinu. Didžiulį susidomėjimą sukėlė Kate Atkinson knyga „Gyvenimas po gyvenimo" („Tyto alba", 2014) – keista ir įsimenanti istorija apie Ursulą Tod, sužavėjusi viso pasaulio skaitytojus.
„Dievo griuvėsiai" – ne romano „Gyvenimas po gyvenimo" tęsinys, tai, anot pačios autorės, greičiau paralelinė knyga. Čia dėmesio centre – Ursulos brolis Tedas, kurio gyvenimą nulėmė jo apsisprendimas per Antrąjį pasaulinį karą tapti pilotu. Romano veiksmas tarsi sukasi ratu – nuo Tedo vaikystės ir jaunystės iki mirties, o karas yra tiek knygos, tiek Tedo gyvenimo centre. Tedas, per karą mėtęs bombas ant daugelio Vokietijos miestų, visą ilgą likusį gyvenimą stengiasi ištaisyti savo padarytą žalą ir pasirenka vienintelį jam įmanomą būdą: pasiryžta būti geras žmonėms.
„Dievo griuvėsiai" – tai emociškai sukrečianti istorija, kurią Kate Atkinson pasakoja lėtai, detaliai, elegantiškai, priversdama skaitytoją dažniau liūdėti negu šypsotis ir su kiekvienu puslapiu gėrėtis meistriškai prieš akis atskleidžiamu žmogaus gyvenimu. Ši knyga – apie gyvenimą šeimoje ir buvimą su savimi, reikšmingus apsisprendimus ir tai, kaip kiekvienas mūsų matome save, apie ne tik Tedo, bet ir kiekvieno mūsų, gyvenusio XX amžiuje, istoriją. Autorė prasiskverbia pro gyvenimo paviršių, subtiliai, bet nepermaldaujamai rodydama mums tiesą apie save pačius ir apie gyvenimą, kuriame nėra idealių sąlygų ir situacijų; reikia tiesiog kuo geriau daryti tai, ką manome esant teisinga, ir stengtis būti geram. Kad ir kaip tai būtų sunku ir nemadinga.