Poeto, prozininko ir dailininko romanas - tai sergančios ir klejojančios keturiolikmetės Augustės sapnai. Sapnai supina šviesius jos vaikystės įspūdžius ir skaudžias patirtis tremtyje (Jakutija, 1941-ieji), perima mitinę realybę su to krašto vaizdais ir amžinais bibliniais motyvais, kai tikrovė ir stebuklai greta. Meilės istorija ir krikščioniškas tikėjimas - tokie šio romano meniniai ir egzistenciniai pamatai.