J. A. Herbačiauskas (Jaunutis Vienuolis; 1876-1944) – spalvingas rašytojas ir kone fantastinė asmenybė: „gyvenimo artistas“ demonišku žvilgsniu, mistikas, bendravęs su dvasiomis; magas, pranašavęs ateitį, sukūręs Lietuvos horoskopą; maištautojas, grūmęsis su rutina, nerangumu. Šią jo kūrinių rinktinę sudaro vertingiausia proza, dvi esė knygos „Erškėčių vainikas“ (1908) ir „Dievo šypsenos“ (1929), kritikos straipsniai, kuriose autorius kvietė ieškoti naujų literatūros formų, ugdyti minties milžinus.