Šis romanas kritikų vadinamas dvasine rašytojo autobiografija. Hansas Gybenratas - gabus ir labai stropus mokinys, gimtojo miestelio šviesuomenės pasididžiavimas - puikiai išlaiko egzaminus ir gauna valstybės stipendiją bei progą toliau lavintis seminarijoje. Tenai susibičiuliauja su Hermanu Heilneriu - laisva poetine siela ir visiška savo priešingybe, - ir toji bičiulystė jį sužlugdo. Pasakodamas istoriją apie berniuko nesugebėjimą paklusti gniuždantiems buržuazinės visuomenės reikalavimams, H. Hesė gvildena labai artimą jam temą - žmogaus prigimties dvilypumą.