Vienatvė prie devyniasdešimties pėdų tvenkinio

Vienatvė prie Devyniadešimties Pėdų tvenkinio – istorija apie keturiolikmetę Pamelą, kuri dar nesusitaikė su mintimi, kad mama paliko ją ir savo noru išėjo iš šio pasaulio. Ar mažoji Aprilė, dar tik kūdikis, buvo mamai svarbesnė nei Pamela? Kodėl mama šoko į bedugnę, nors žinojo, kad turi dar vieną dukterį? "Kodėl ji nenorėjo būti su manimi? Juk Aprilę turėjo tik aštuonis mėnesius. Aprilė dar net nevaikščiojo! O mane pažinojo visą gyvenimą!" – vis svarsto Pamela. Kankinama skaudinančios nežinomybės, mergaitė ramybę randa tik Lino kanjone, kuriame su mama praleisdavo daugybę laiko. Kanjone Pamela bando atrasti ir pačią save.