Vargdieniai (I II III IV tomai)

Victor Hugo (1802–1885) – prancūzų romantizmo pradininkas, žymus ir įtakingas XIX a. rašytojas. Penkių dalių romanas Vargdieniai (1862) – vienas brandžiausių ir solidžiausių rašytojo kūrinių. Gausių įvykių verpete iškyla buvusio katorgininko Žano Valžano paveikslas. Apdovanotas nepaprasta jėga ir guviu protu, šis visuomenės atstumtasis siekia išsilaisvinti iš slogios praeities, grįžti į visavertį gyvenimą, susirasti šeimą, meilę. Spalvingos veikėjų istorijos rutuliojasi įtaigiai nutapytame visos epochos fone – atkuriami Napoleono I, restauracijos laikotarpio, 1830 ir 1848 m. revoliucijų ir kiti įvykiai, socialinės, moralinės laikmečio problemos, svarstoma, kas yra teisingumas ir malonė, religija ir tikėjimas, gyvai vaizduojami to meto Paryžiaus užkaboriai. Bręstanti antimonarchinei revoliucijai toliau rutuliojasi stiprios, atsitiktinumo blaškomos asmenybės istorija. Apie gražią Žano Valžano įdukterę sukasi gerbėjas; kadaise kaip į vandenį dingusio katorgininko pėdsakus vėl užtinka persekiotojai. Vagabundiška bohema ir svarbių permainų viltis, miesto griuvėsių ir patamsių peizažas, skurdas ir aistros – tai vis permainingo Paryžiaus veidas.