Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės
Haruki Murakami postmodernistinė kūryba žavi nenuspėjamumu. Manipuliuodamas žanrais ir skaitytojų lūkesčiais autorius mena mįsles ir niekada nepateikia atsakymų. Šį kartą prieš skaitytojo akis - meilės istorija, tik jos nevainikuoja meilės triumfas. Dvylikos metų Hadžime myli bendraklasę Šimamoto. Abu jie vienturčiai, vienišiai, vienas kitame suradę sielos brolius. Bet jų gyvenimai pasuka skirtingais keliais. Trisdešimt šešerių Hadžime, regis, pagaliau randa laimę - turi nuosavų barų verslą, žmoną, du vaikus, tačiau po šitiek metų vėl sutikęs Šimamoto supranta vis dar ją mylįs. Lietingo vakaro fone skambant džiazui skleidžiasi judviejų meilės istorija. O gal Šimamoto tėra šmėkla, gal ji egzistuoja kitame - slėpiningame, mirtimi dvelkiančiame - pasaulyje? Kai baigiasi muzika, pakilusi patefono kojelė grįžta į plokštelės pradžią ir gyvenimas tęsiasi.
O kai baigiasi meilė.....
