Dviejų dalių romane vaizduojama sudėtinga Teobaldo gyvenimo ir meilės drama. Po kelių dvasinių sukrėtimų jis patenka į psichoneurologinę ligoninę. Sutikęs jautrią gydytoją, veikėjas ima pasakoti savo gyvenimo istoriją kaip kitas žmogus – Donatonas, kitų vadinamas Atu, Atonu. Herojaus meilės ir nenusisekusio gyvenimo išpažintis lydi pasakotojo komentarai. Tai psichologinės atvertys, aprėpiančios pasąmonę, būties klausimus, patriotiškumo ir svetimybių sandūrą.