Pamišėliai ir šventosios

Septyni pasaulio stebuklai vis dar jaudina žmonių protus. Kas buvo tie, kurie pastatė pirmąją piramidę. Artemidės šventyklą, Halikarnaso mauzoliejų, Aleksandrijos švyturį, sukūrė Babilono sodus, Dzeuso statulą, Rodo Heliją. Kokios jėgos veikė kūrėjus? Kas juos įkvėpė, skatino, padėjo? Iš kur jie sėmėsi jėgų? Iš dangaus? Iš žemės? Iš meilės?
Šalia didžiųjų kūrėjų visuomet buvo moterys - realios ir išgalvotos, kartais tik vizija ar mitologinė dievybė - jos įkvėpė ir suteikė galių, per jas tie pamišėliai vyrai patyrė gyvenimo, kūrybos džiaugsmą ir dangaus palaimą. Jos buvo kartu tarsi šventosios.
Autorius nesiekia atkurti architektūros ar meno šedevrų atsiradimo istorijos ar žymiųjų statytojų, architektų, dailininkų biografijų. Istorija turi turėti neįmintų paslapčių, teigia rašytojas, kviesdamas pakeliauti ne tik po materialinių vertybių, bei dvasios pasaulį bei laiko erdves, Kūrėjų amžinybė nesibaigė su mirtimi. Sielos nemirtingos, o kūryba - nesunaikinama. Nėra praeities, dabarties, ateities - viskas yra dabar.Gyvenimas iš tiesų laikinas, tik ne kūryba ir meilė.