Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Manšos

Šiame "Mokinio skaitinių" leidinyje pateikiamas sutrumpintas Migelio de Servanteso "Don Kichoto iš La Mančos" tekstas, aprėpiantis meniškiausius ir išraiškingiausius romano epizodus.


XVII amžiuje ispanų rašytojo Migelio de Servanteso parašytas satyrinis romanas „Don Kichotas“ laikomas vienu svarbiausių pasaulio literatūros kūrinių. Jo daugialypiškumas padėjo šimtmečiais išsaugoti aktualumą, o humoras ir puiki riterių gyvenimo parodija traukia įvairaus amžiaus skaitytojus.

Prisiskaitęs senoviškų riterių romanų, Ispanijos bajoras Don Kichana persivadina, kaip jam atrodo, kur kas romantiškesniu vardu – Don Kichotas ir padaro viską, kad atrodytų kaip riteris. Kai yra šarvai, nors ir kiek parūdiję, kai sėdi ant žirgo, nors tai ir senas kuinas, iki visiško riteriškumo tetrūksta širdies damos. Ūkininko samdinė tam tiks kuo puikiausiai. Tereikia ir ją pavadinti kaip nors romantiškai, pavyzdžiui, Dulsinėja.


Taigi fantazijos ir polėkio Don Kichotui netrūksta. Visas jo pasaulis prisipildo riterių romanuose skaitytų detalių ir nuotykių. Iš šio proto užtemimo Don Kichotą bando gelbėti draugai, kurie nusprendžia sudeginti jo knygas. Tačiau tai menkai tepadeda.


Naujasis riteris, kurį ką tik įšventino kaimo smuklės šeimininkas, susiranda ginklanešį Sančą Pansą ir jie dviese iškeliauja ginti nuskriaustųjų ir kovoti su skriaudikais. O šių pilna visur – kalinius Don Kichotas laiko į nelaisvę paimtais bajorais, avys jam – tai priešų kariuomenė, o malūnai – milžinai, su kuriais reikia kautis. Iš čia atėjo ir legendinis posakis „kova su vėjo malūnais“, reiškiantis beviltišką kovą, ar kovą su išsigalvotu, neegzistuojančiu priešu.


Galima laikyti Don Kichotą tiesiog kvaileliu, tačiau Migelis de Servantesas aprašo idealistą, gyvenantį taurių ir gražių iliuzijų pasaulyje, todėl skaitant romaną, Don Kichoto norisi ir gailėtis, ir iš jo juoktis, ir ant jo pykti. Ar jis gali gyventi be savo idealų, kuriuos gina ir aklai tiki?


Tuo metu Sančas Pansa yra tipiškas gudrus kaimietis realistas. Ir toks dviejų visiškai skirtingai mąstančių personažų duetas suteikia romanui ne tik komiškumo, bet ir kur kas gilesnių filosofinių minčių. Juk jie abu ir nedera, ir papildo vienas kitą, o juos sujungus galbūt išeitų vienas, puikiai šiame pasaulyje prisitaikantis ir geras žmogus?..


Migelis de Servantesas (Miguel de Cervantes Saavedra, 1547–1616) – vienas iš žymiausių ispanų rašytojų. „Don Kichotas“, kurio visas pavadinimas – „Išmoningasis idalgas Don Kichotas iš La Mančos“ – laikomas vienu svarbiausių Vakarų literatūros kūrinių.


M. de Servantesas buvo ketvirtas vaikas nuskurdusioje savamokslio karo gydytojo šeimoje.

Nuo pat vaikystės labai mėgo skaityti. Likimas rašytojui buvo itin negailestingas. 1568 m. išvyko į Italiją, dalyvavo kare su turkais ir buvo smarkiai sužalotas, nebevaldė kairiosios rankos. Jau plaukdamas atgal į tėvynę, pakliuvo į jūros plėšikų rankas ir 5 metus išbuvo nelaisvėje Alžyre. Keletą kartų bandė bėgti, bet nesėkmingai. Grįžęs į Ispaniją, negalėdamas pragyventi iš literatūrinio darbo, ėjo mokesčių rinkėjo pareigas. Buvo apkaltintas išeikvojimu ir kelis kartus sėdėjo kalėjime.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais M. Servantesas tapo dvasininku ir pamokslavo gimtajame Alkalos miestelyje. Rašė pjeses, noveles, poemas