Hermano Melvilio (1819–1891) romanas yra istorija apie Izraelį Poterį, kilusį iš Rod Ailendo, Amerikos nepriklausomybės karo veteraną, tris kartus sužeistą istoriniame Banker Hilo mūšyje. Patekęs į britų nelaisvę, jis pusę amžiaus praleido giliame skurde Londone ir tik sulaukęs 79 metų galėjo grįžti į tėvynę – į Ameriką, dėl kurios kovojo, dėl kurios paaukojo viską. Tačiau sugrįžimas skausmingesnis nei pati tremtis. Senojo Izraelio Poterio niekas neatpažįsta ir jis neatpažįsta savo gimtųjų vietų. Tėvo namų pelenai, iškirsti miškai, svetimi, nepažįstami veidai – tai viskas, ką jis randa savo krašte. Neliko nė vieno kaimyno – visi pardavė savo daiktus ir poreikio vedami išvažiavo į Vakarus sėkmės ieškoti. Bostone, kur prieš pusę amžiaus Bunkerio kalno mūšyje Izraelis Poteris gavo pirmąsias žaizdas, jį vos nesutraiškė ir sutriuškino triumfo procesija, užtemdyta plakato su užrašu: „Banker Hilas. 1775. Šlovė didvyriams, kurie ten kovojo!" Izraeliui Poteriui nebuvo suteiktas joks apdovanojimas, net pensija – nebuvo reikiamų popierių! "Ir randai ant jo krūtinės liko vieninteliu jo ordinu".