Romano veikėjas, trisdešimtmetis vyras, apmąsto savo gyvenimo patirtis, jį supančius daiktus. Neveikiantis televizorius jam brangesnis už žmoną, o lova pusiau juokais vadinama tėvyne. Pojūčių ir detalių pynės, egzistenciniai pasvarstymai sugula į išradingą pasakojimą, meistrišką vienos poros monologą.