Visatoje nėra dviejų tapačių veidų, nesurasime ir tapačių sielų, teigia autorė, atkakliai preparuodama žmogaus vidų, ieškodama gyvenimo atskaitos taško ir mėgindama bent akimirkai „susigrąžinti tai, kas niekados atgal nebesugrįžta“. Knygoje įdomiai dera gilūs jautrios sielos atsivėrimai ir šiurkščios tikrovės sandūros. Poetizuoti, aukšta gaida skambantys jausmų išlydžiai, meilė Jam, vieninteliam, įprasmina vieną iš gyvenimo suteiktų galimybių. Retsykiais atskambančios intonacijos iš kitų, skaitytojams jau žinomų, knygų identifikuoja poetę ir prozininkę, praplečia kūrybinės regos lauką.