Jaunystės metai

...parašiau 1954 metų vasarą, yra pirmoji mano prozos knyga,iki tol skaitytojams buvau pateikęs tik eilėraščių rinkinius ir poemas-Saulytis Bruno.
Autorius šioje apysakoje norėjo parodyti tą žmogaus gyvenimo periodą,kuris yra veržliausias,neramiausias ir kartu gražiausias.Niekada,juk nemylima,nesvajojama ir nesiekiama įvykdyti savo planų taip audringai ,kaip jaunystėje,niekada taip skaudžiai nepergyvenama nesėkmės ir nepasisekimai,kaip šiais jaunystės metais.Ne vienam po kokio nors nelaukto nepasisekimo atrodo,kad visas pasaulis grius,bet pasaulis negriūva...
Savo vietos gyvenime ieško ir rašytojo herojai,nepaisant ar jie jaunuoliai,ar metų naštos palenkti pražilę žmonės.
"Jaunystės metų" personažus autorius kažkada gyvenime buvo sutikęs,vienus Rygoje-gimtajame mieste,kitus kaime -būnant prie neramių Latvijos vandenų.
Jei skaitytojas gyvens kartu su mano apysakos herojais,džiaugsis jų džiaugsmais ir liūdės dėl nelaimių,tai rašytojui bus didžiausias pasitenkinimas.
Iš latvių kalbos vertė A. Sabaliauskas.