Neprarask vilties

Netikite esant Dievą, o dukra jums pareiškia bendraujanti su dangiškąja Globėja. Ką pamanote?

Septynmetė Viltis pusiaukelėje į baleto pamoką prisimena nepasiėmusi triko ir mama, trumpam grįžusi į namus, užklumpa vyrą su kita moterimi. Jis jau ne pirmą kartą išduoda Mariją. Įskaudinta moteris sutinka skirtis.

Tėvų nesutarimai ir skyrybos skaudžiai paveikia Viltį, bet į sielvartą panirusi Marija ne iškart pastebi, kad dukrelė vis dažniau šnekasi su nematomu draugu ir vadina jį... Dievu. Iš pradžių Marija tai priskiria vaikiškai vaizduotei, bet kai Viltis ima cituoti Bibliją ir gydyti, sutrikusi motina kreipiasi į psichoterapeutę...

Žinia apie stebuklingas Vilties galias netrunka pasklisti ir jųdviejų su mama gyvenimas virsta košmarišku cirku. Marijos valdas apgula ir tikintieji, ir skeptikai, o į namus, vienintelę ramybės salelę, braunasi žurnalistai.

Religija – slidi tema. Kai ieškojau jai medžiagos, vienas rabinas manęs vos neišmetė iš savo kabineto. Klausimai, kuriuos keliu knygoje, išties verčia karštai ginčytis ir permąstyti savo nuostatas ir įsitikinimus.

„Neprarask vilties“ parašiau norėdama išsiaiškinti, kas nutinka, kai tikėjimas pasibeldžia į namus žmogaus, niekada neieškojusio Dievo. Marija Vait po skaudžių skyrybų ne iškart pastebi, kad jos mažoji dukrelė Viltis susigalvojo nematomą žaidimų draugą... neva Dievą... kuris dar ir moteris. Žiniai apie mergaitės draugą pasklidus, šeimą užgriūva kelių Bažnyčių ir žiniasklaidos atstovai, o su jais ir garsusis Ijenas Flečeris - pirmasis pasaulyje televizijos ateistas. Flečeriui labai knieti įrodyti, kad Viltis Vait – apsišaukėlė, nors prieš savo valią jis ima užjausti sutrikusią mergaitės motiną.

Gal Marija kursto dukterį? O gal gera motina turėtų visada palaikyti savo vaiką... arba sudrausti, saugodama nuo viešo teismo? Kaip abejonė virsta tikėjimu? Knygoje daug klaustukų.

Tikiuosi, palaikysite Mariją, Viltį ir Ijeną, kiekvienas jų turi savų klausimų, kurie galbūt neturi atsakymų...