Romanas apie vienos žymiausių XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių asmenybių - valstybininko, mecenato, Biržų ir Dubingių kunigaikščio, Vilniaus vaivados, Lietuvos vyriausiojo etmono, evangeliko reformato Jonušo Radvilos (1612-1655) gyvenimų tai tik patvirtina. Sodrus, gausus kasdienybės detalių pasakojimas nukelia skaitytojų į lemtingus Lietuvai vadinamojo Tvano laikus. Autorė atgaivina sudėtingų XVII a. vidurio epochos veidų, netgi galima jausti ore tvyrančių tragizmo nuotaikų. Tačiau pasaulio galingiesiems priklausęs Radvila, kuriam likimas atseikėjo tikrai daug, romane nukeliamas nuo pjedestalo ir iškyla kaip abejojantis, ieškantis ir klystantis, turtingas ir mylintis, bet ne visuomet laimingas... žmogus. Kas jis - Jonušas Radvila buvo - didvyris ar išdavikas? Skaitytojas tiesioginio atsakymo į šį klausimų romane neras. Autorė palieka abejonę, kviečia mąstyti, vertinti ir suvokti pačiam skaitytojui.