Likimo spąstuose

Dailininko studija yra tarsi parodų salė, iš kurios išeini skaudančia galva ir sunkia širdimi. Katarsis, kurį suteikia šis menas, yra sunkus, o erdvė, kurioje jis gyvena, skambi kaip vario gaudesys, lankantis Jonušą jo sapnuose. Taigi sapnai... Jie nuolat įsipina į Jonušo knygą „Likimo spąstuose“. Joje autorius išryškina dvi linijas. Viena – tai išgyvenimai vaikystėje ir jaunystėje, kai jis, pašauktas į sovietų kariuomenę, atsiduria Gulage už pernelyg „palaidą liežuvį“. Tai, ką jam teko išgyventi lageriuose ir etapuose tarp lagerių, išgyveno dauguma politinių kalinių. Bet ne visi patyrė tokį šoką ir stresą, koks teko itin jautriam jaunuoliui. Apvaizdos apdovanotam menine nuojauta ir vaizduote.

Rambesnės dvasios žmogus per pragaro ratus eina ramiau, jo taip žiauriai nedegina pažeminimo ugnis.