Eilėraščiai, drama.
Autorius daugiau nei trisdešimt metų dėstė Šiaulių dailės mokykloje. Dirbo estampo, knygų iliustracijos, ekslibriso srityse. Mėgiamiausia technika – linoraižinys.
Ekspresionistinės pakraipos dailininko Eduardo Juchnevičiaus kūriniams būdingi ironija ir groteskas. Jo estampuose daug buities atributų, šaržuotų figūrų, žmonių tarpusavio santykių ironizavimo, nevengiama pasityčioti iš tarpstančio miesčioniškumo.
"Menininkas itin domėjosi senąja Lietuvos istorija, ypač Prūsijos likimu. Visą gyvenimą, pradedant diplominiu darbu, Baltijos jūra, Herkus Mantas, Prūsija buvo nuolatinės jo svajonės ir realijos. Įsigijęs sodybą sename prūsų Gilijos kaime prie Kuršių marių (dabartinė Kaliningrado sritis), ten praleisdavo ištisas vasaras, naujai, originaliai interpretuodamas šią dramatišką temą.
Rašė eilėraščius ir dramas, yra išleistos trys E. Juchnevičiaus knygos: „Vilkolakiai“ (1988), „Šv. Roko šuo“ (1996), „Prūsijos krikštai. Treblinka 2“ (1999).
Jo eilėraščiai vėlgi nukelia skaitytoją į senąją Prūsijos istoriją. Tai kūriniai, paremti mitologija, istorija ir nūdienos aktualijų apmąstymais. E. Juchnevičiaus pjesę „Nuomininkas“ 1971 m. Šiaulių dailininkų namuose suvaidino profesionalūs Šiaulių dramos teatro aktoriai."