Ramiojo vandenyno pakrantės žvejų kaimelį supa uolos ir džiunglės. Damaris su Rochelijumi gyvena ant skardžio. Jis žvejoja, ji prižiūri pažįstamų turtingų žmonių namą. Svajoja susilaukti vaikų. Damaris priima globoti kalytę, pavadina ją Širle – Mis Kolumbijos vardu – ir rūpinasi kaip savo dukra. Tačiau Širlė ją išduoda.
Svarbiausios romano temos – neišsipildę lūkesčiai ir motinystė. Anot P. Quintanos, „neturėtume laikyti motinų šventosiomis, nes tai netiesa. Esame žmonės, ir mumyse netrūksta nei šviesos, nei tamsos."