To nepadaręs, negalėsiu gyventi toliau. Geriau už kitus žinai, kad negalėsiu.
Romanas „Kalėdų atvirukai“ skaitytojus kviečia kopti į aukščiausias Himalajų viršūnes ir pasivaikščioti snieguotomis Anglijos gatvelėmis – tai lyg šiltas apkabinimas, kupinas šventinės nuotaikos ir šilumos.
Santuokos kryžkelėje atsidūrę Nataša ir Robas išsiruošia žiemos atostogų į Maldyvus, kurios, kaip tikisi, gali išgelbėti šeimos ateitį. Tačiau skaidraus vandens ir šilumos apsuptyje atgimę jausmai trunka neilgai – kelionės pabaigoje dingsta mylimas jų dukros pliušinis žaislas. Mėgindama paguosti sielvartaujančią dukrą, Nataša žūtbūt siekia jį susigrąžinti. Socialiniai tinklai padeda aptikti mergaitės žaislą: dabar jis į Himalajų kalnus išsiruošusio Dafio sėkmės talismanas ir jo grąžinti mergaitei vyras nėra linkęs.
Bet Dafis pažada mergaitei pasakoti jos mylimo žaislo kelionės nuotykius. Iš už tūkstančių kilometrų atkeliaujančios nuotraukos ir trumpi laiškai džiugina žaislo pasiilgusią Natašos dukrą. Moteris netrukus pajunta, kad kartu su atkeliaujančiomis įamžintomis akimirkomis mezgasi ir sunkiai paaiškinamas abipusis ryšys – ar gali būti, kad už tūkstančių kilometrų esantis nepažįstamasis ją supranta geriau nei mylimas vyras?
Dafiui kopiant į kalnus, Nataša pradeda jausti nerimą keliančio pokyčio užuomazgas ir įtarti, kodėl pliušinis žaislas toks svarbus ne tik jos dukrai, bet ir Dafiui. Sunku kvėpuoti tampa ne tik kopiant vis aukščiau, bet ir susiduriant su kruopščiai dangstoma tiesa.