Vlado Kalvaičio apsakymai parašyti tradicine maniera – tiek kalbos, tiek formos atžvilgiu. Autorius sėkmingai įrodinėja, kad tradicinės priemonės anaiptol neišsemtos. Kaip ir amžinosios vertybės. Pastarųjų buvimas šio rašytojo apsakymuose gana komplikuotas – juk vaizduojama tremtis, vokietmetis, sovietinės okupacijos laikotarpis, viskas supinama su dabartimi, remiantis ne tik vaizduote, bet ir savąja patirtimi.