Harlanas Eifleris – buvęs muzikantas, muzikos apžvalgininkas (beje, kaip ir pats J. Goebel) gauna kiek neįprastą darbą: niekada neleisti itin perspektyviam kūrėjui būti laimingam, nes gera kūryba, anot darbdavių, gali gimti tik kančioje, o darbdaviai – Naujojo Renesanso organizacijos įkūrėjai – siekia kilnaus tikslo – pakeisti pasaulį. Aha, skamba holivudiškai, bet pasaulį keisti jie nori populiarindami meną, kūrybą, gilią ir verčiančią susimąstyti. Tokią, kuri nustelbtų popkultūrą susižavėjusią Timberleiku, šokančią tik pagal orgazminio dejavimo garsus. Idėja rimta, bent jau seniukas, Naujojo Renesanso šefas, turintis nemažai dolerių, galėjo tuo įtikinti pakankamai rimtų vyrų rimtam tikslui įgyvendinti. Taip Harlanas Eifleris tampa asmeniniu jaunojo talento Vincento vadybininku, o kartu ir asmeniniu kankintoju.
Yra dėmelių. Žiūrėkit foto... Teiraukitės žinutėmis