Briedė jūroje

E. Karnauskaitės žmogus dvejopame pasaulyje: jį gaubia šviesi pajūrio erdvė, jaukūs, sodietiški Žemaitijos su geltonuojančiu lubinu vaizdai ir šiokiadienos miesto atributika, kur daug letargo ir abejingumo, kur sukasi narkotinė dienų karuselė, o žmonės „už stiklo" ir visi artistai. Visa tai suglaudžiama į kamerinius, elegiškus ir stilingus eilėraščius, daugiausia kalbančius apie tai, kas „gražu ir laikina". Kartais juose blyksteli tamsūs egzistenciniai akivarai, kai suabejojama, ar gyvenam savo gyvenimą, kai pajuntama, jog kažką labai svarbaus esame užmiršę arba kad skęstame, bet nieko negalime, o gal ir nebenorime pakeisti.