Epinis romanas "Kartybių taurė – iki dugno" yra vienas iš sudėtingiausių ir brandžiausių kūrinių, parašytų lietuvių tautos kovų tema: stiprūs klasikinio pobūdžio charakteriai, išsami psichologinė analizė, rūsti, šiek tiek supoetinta tikrovė, neutralus žvilgsnis į pokario realijas, objektyvus požiūris į esminius Lietuvos istorijos vingius 1940 – 1951 metais.
Romane praskleidžiama to meto kaimo buitis, nepaveikto civilizacijos žmogaus pasaulėjauta, partizanų kasdienybė, kovų vaizdai, pralaimėjimo kartėlis, kurio taurę nelyg nuodus Lietuvai tenka išgerti iki dugno.