Šveicarija su savo didingais kalnais ir slėniais yra G. Kelerio gimtinė. Jis myli jos gamtą ir žmones, jos praeitį ir dabartį ir visa tai labai meistriškai aprašo savo novelėse. Jis liūdi, matydamas tragišką dviejų jaunuolių meilę, karčiai šaiposi ir pralobto trokštančių pameistrių, nuvelka nuo šventuolių dvasišką rūbą, parodo jų tikrą žmogišką prigimtį ir viską palydi jam būdingu humoru.