Nauja žinomo poeto Algimanto Mikutos poezijos knyga "Kelias į Laumes", kurios leitmotyvas yra grįžimas prie šaknų: Laumės - autentiškas Žemaitijos kaimas, kuriame kažkada susitiko autoriaus tėvai.
Poetas žvelgia į būtojo reginio vizijas tarsi pro stiklą, kuriame įrėžti dabarties įvykiai, sąvokos, jausmai. Rinkinio "Kelias į Laumes" tekstai liudija žvilgsnio kaitą - nuo dramatiško (eilėraščiai apie netektis) iki ironiško (linksmos folkloriškos istorijos). Netgi atrodo, kad atskiri epizodai atsikartoja pokarinėje vaikystėje ir dabarties pasaulyje, keičiasi tik jų pavidalai, atspalviai, o iš tikrųjų yra tiesos ir melo žaidimai.
Žanriniu požiūriu knyga "Kelias į Laumes" nėra itin marga - vyrauja prisiminimai, kandžios baladės, lyriški atsivėrimai.