Meno akademijos studentę Mirandą, kuri įkūnija kūrėjui būtiną vidinę laisvę, emocinį gyvybingumą, pagrobia atsitiktinai praturtėjęs klerkas Frederikas Klegas. Jos sąmonėje Klegas transformuojasi į Kalibatą – bjaurumo ir išsigimimo simbolį. Trys romano dalys – tai dviejų veikėjų pasakojimai apie save, jų vidiniai monologai, atskleidžiantys dvi diametraliai priešingas gyvenimo pozicijas: Klego egoizmą, vidutiniškumą ir Mirandos dvasinę harmoniją, dorovinę tvirtybę ir intelektą. Nelaisvėje Miranda suvokia gyvenimo, meilės ir neapykantos esmę ir įsitikina, kad didžiausia vertybė – tai gebėjimas giliai jausti ir mylėti gyvenimą...