Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą (II dalis)

Sauliaus Tomo Kondroto romanai „Žalčio žvilgsnis“ (1981), „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“ (1985) savo menine sąranga išsiskiria iš visų XX a. sukurtų lietuvių modernistinių romanų. Abu kūriniai jau išsamiai reflektuoti. Išeivijos kritikai ir literatūrologai (I. Gražytė-Maziliauskienė, A. Barūnaitė-Willeke, R. Šilbajoris, J. Aleksandravičius, D. Lapkus) vertindami romanus išskyrė žodžio magiją, autoriaus laisvumą, kūrybingumą, mitologinį klodą, montažinio principo struktūrą, filosofinį komunizmo apmąstymą, stilistinę įvairovę, dostojevskišką nusikaltimo ir bausmės santykį.