Knygą sudaro dvi apysakos: „Įkaitę Vilniaus mūrai“ ir „Vėlinės“. Pirmojoje veiksmas vyksta septyniolikto amžiaus pradžioje Vilniuje. Pagrindiniai veikiantys asmenys – Konstantinas Sirvydas, universiteto profesorius, vienas iš mūsų raštijos pradininkų, ir to paties universiteto studentas Jonas Jaknavičius. Apysakoje gražiai derinasi nuotykiniai elementai su ano meto kultūrinėmis Vilniaus realijomis, žmonių santykių, buities ir elgesio aprašymais. „Vėlinės“ – kūrinys, skirtas 1940-1953 m. žuvusiems atminti, pasižymintis spalvinga stilistika, įtaigiu, betarpišku kalbėjimu.