Debiutinis vokiečių poeto Lutzo Seilerio romanas „Kruzas“ – istorija apie vietą, kur pabėga idealistai ir nepritapėliai. Čia jie turi galimybę burtis į bendruomenę ir kurti savo gyvenimą. Su Thomo Manno „Užburtuoju kalnu“ lyginamas kūrinys nukels į Baltijos jūros bangų plakamą salą su savo kasdienybės ritmu.
1989-ieji, paskutinės socialistinio bloko gyvavimo akimirkos. Pagrindinis romano herojus Edas, literatūros studentas, jaučia, kad jo gyvenimas nesiklosto taip, kaip turėtų. Dėstytojas jam pasiūlo absurdišką baigiamojo darbo temą, o asmenį gyvenimą paženklina tragedija. Todėl jis nusprendžia pabėgti į Hidensės salą Baltijos jūroje. Į šį žemės lopinėlį bėga žmonės iš Vokietijos Demokratinės Respublikos, čia nekvalifikuotus darbus dirba ne vienas disidentas. Edas čia įsidarbina pagalbiniu virtuvės darbuotoju viešbutyje ir čia sutinka Kruzovičių, o trumpiau – Kruzą.