Dvikova

Kažkur priemūriuose, prie vartų ir vartelių, soduose skambėjo moteriškas juokas, skambėjo be pertrūkio ir jausmingai, kažkaip karštai, gyvuliškai, džiausgmingai virpėdamas, kaip kad jis skamba tiktai ankstyvą pavasarį...