Poetė kalbasi su šventaisiais savo sonetų herojais, melsdama malonės, meilės ir palaimos, po akmens ar gipso apvalkalujusdama Amžinybės tvinksnius. Kartu su ja mes keliaujame gerai pažįstamomis Vilniaus vietomis, kitaip suvokdami ne tik jų paskirtį, bet ir save šiame pasaulyje. Ištobulinta soneto forma palengvina šį suvokimą.