Laiškai, 1929-1973

Leidinyje skelbiami 648 Aisčio laiškai (įkaitant ir jų fragmentus iš publikacijų) - tai toli gražu ne visa poeto epistolika, galbūt net ne didžioji jos dalis. Tačiau planuojant leidinį ir neturėta tikslo paskelbti visos „galybės“ laiškų. Šis leidinys, apimantis visą poeto nueitą kelią (laiškuose grįžtama ir į ankstyvos jaunystės, ir net vaikystės laikus) iki pat paskutiniųjų gyvenimo metų (paskutinysis laiškas rašytas mėnuo prieš mirtį), - tai pati išsamiausia poeto epistolinė autobiografija, kurioje naujos vertingos medžiagos ras ir literatūros istorikai bei kritikai, ir bibliografai, ir net tekstologai, galėsiantys palyginti čia esamus ką tik sukurtus posmus su galutiniais eilėraščių variantais „Raštuose“. Šią knygą galima skaityti ir kaip įdomų, intriguojantį romaną su gausybe literatūrinių, visuomeninių, politinių bei asmeninio pobūdžio kolizijų, nuosekliai stebint jų raidą (laiškai spausdinami chronologine seka), arba kaip epopėją, atspindinčią skausmingiausius mūsų tautos istorijos puslapius ir dramatišką ištisos rašytojų kartos likimą - abipus Atlanto. Vis dėlto didžiausia šio leidinio vertybė yra laiškas po laiško vis įvairiapusiškiau atsiskleidžiantis poeto portretas: daugeliu atžvilgių netikėtas, neatitinkantis „oficialios versijos“, tačiau neužginčijamas, kadangi visiškai autentiškas, kurtas „iš vidaus“, o ne iš išorės, pagarbiais potėpiais užglaistant šiurkštesnius bruožus.