"Žmonių ir tautų dvasiniame gyvenime poezija vaidina ypatingą vaidmenį. Tai tartum jungtis, vienijanti mažesnio ar didesnio kolektyvo, klasės, tautos, o kartais - per genialių poetų kūrybą - ir visos žmonijos narius. Poezija - tai meno žodžiu sukurtas visuomeninių, moralinių ir estetinių žmonių siekimų atvaizdas. Tai kūryba, išreiškianti liaudies praeitį, dabarties žygius ir siekimus bei ateities svajones. Poezija - tai tautos dvasios atspindys ir drauge aktyvi išraiška, be galo įvairi priklausomai nuo epochos, nuo tą poeziją kuriančių kūrybinių individualybių turtingumo, pagaliau priklausomai nuo bendrojo liaudies kultūros lygio.." A.Venclova.