Šventasis kraujas ir šventasis Gralis

Daugybę žmonių sužavėjo istorija apie XIX a. gyvenusį prancūzų kunigą, kuris kaimelyje prie Pirėnų kalnų surado tai, kas padėjo jam sukaupti didžiulį turtą – net kelis milijonus svarų. Iš pradžių tai atrodė kaip pasakojimas apie užkastą lobį, bet netrukus jis virto neprilygstamu istoriniu detektyvu – mūsų laikų Gralio paieškomis, vėl sugrąžinančiomis prie sunkiai perprantamų, užkoduotų dokumentų, slaptųjų draugijų, Tamplierių ordino, XII ir XIII a. katarų eretikų ir prie mažai žinomų, daugiau nei prieš 1300 metų nuo sosto nuverstų Prancūzijos karalių.
Maiklas Baidžentas, Ričardas Leigas ir Henris Linkolnas, paskyrę šiems tyrinėjimams daugiau nei dešimt metų, pagaliau atskleidžia jų rezultatus. Tikroji Rennes-le-Château kaimelyje atrasto lobio vertė – ne turtai, o didelė, kupina prieštaravimų ir daug ginčų kelianti paslaptis. Ta paslaptis toli gražu nėra vien keistas istorinis reliktas. Jos aidas aprėpia ir šių dienų politiką, ir visą krikščioniškąjį tikėjimą. Joje kalbama ir apie Šv. Gralį, bet ne kaip apie paslaptingą taurę, minimą Viduramžių legendose, o kaip apie realų dalyką, turėjusį lemiamos įtakos visai Vakarų pasaulio istorijai.
Šios paslapties tyrinėjimai leidžia naujai pažvelgti į Renesansą ir kryžiaus karus. Dar labiau stebina tai, kad ši paslaptis susijusi ir su krikščionybės ištakomis, ir netgi su Jėzaus tapatybe.